Bendri klausimai
Kodėl verta pasitarti prieš pasirenkant nuotekų valymo įrenginį?
Nuotekų valymo įrenginys perkamas ne vieniems metams, todėl svarbu pasirinkti ne tik gamintoją ar mažiausią kainą. Reikia įvertinti įrenginio našumą, darbinį tūrį, valandinį nuotekų srautą, konstrukciją, komplektaciją, sklypo gruntą, išvalyto vandens išleidimo galimybes ir būsimą priežiūrą.
Šioje srityje dirbame jau 24 metus. Per tą laiką teko ne tik montuoti skirtingų gamintojų įrenginius, bet ir spręsti problemas, atsiradusias dėl netinkamo jų parinkimo, montavimo ar eksploatacijos.
Todėl mūsų tikslas – ne tiesiog parduoti įrenginį, o pasiūlyti sprendimą, kuris būtų tinkamas konkrečiam namui, sklypui ir žmonių poreikiams.
Kokio našumo nuotekų valymo įrenginio reikia gyvenamajam namui?
Pagal Lietuvoje taikomus reikalavimus vienbučiam gyvenamajam namui projektuojamo nuotekų valymo įrenginio našumas turi būti ne mažesnis kaip:
- 0,8 m³ nuotekų per parą;
- 180 litrų nuotekų per valandą;
- 4 gyventojų ekvivalentai pagal teršalų apkrovą.
Renkantis įrenginį svarbu vertinti ne tik gamintojo nurodomą aptarnaujamų žmonių skaičių, bet ir realų pastate susidarančių nuotekų kiekį, gyventojų įpročius bei naudojimo intensyvumą.
Didesnei šeimai, dažnai priimant svečius ar objekte sunaudojant daugiau vandens, gali būti reikalingas didesnio našumo įrenginys.
Kodėl nereikėtų nuotekų valymo įrenginio rinktis vien pagal mažiausią kainą?
Mažiausia kaina dažniausiai reiškia tik tai, kad pasirinktas pigiausias įrenginys, tačiau nebūtinai mažiausias bendras išlaidas ateityje.
Įrenginio kainą sudaro ne tik pats korpusas. Svarbu, iš kokių medžiagų pagaminta konstrukcija, koks dangtis, orapūtės dėžė, vamzdynai, kokio gamintojo orapūtė ir kokios kitos dalys įeina į komplektaciją.
Vieni nuotekų valymo įrenginiai komplektuojami su valdymo bloku, kiti – be jo. Valdymo blokas gali reguliuoti įrenginio darbo režimą pagal apkrovą, todėl jo buvimas taip pat turi įtakos galutinei įrenginio kainai.
Lyginant įrenginius vien pagal gamintojo nurodytą gyventojų skaičių apsigauti labai lengva. Du įrenginiai, skirti tam pačiam žmonių skaičiui, gali labai skirtis darbiniu tūriu, paros ir valandiniu debitu, konstrukcija bei komplektuojančių dalių kokybe.
Pavyzdžiui, įrenginys gali būti komplektuojamas su pigesne arba kokybiškesne ir patikimesne orapūte. Tai gali turėti įtakos įrenginio veikimui, skleidžiamam garsui, elektros energijos sąnaudoms ir būsimoms remonto išlaidoms.
Todėl prieš renkantis rekomenduojame lyginti ne tik kainą, bet ir techninius parametrus, komplektaciją, garantijos sąlygas, priežiūros patogumą bei numatomas eksploatavimo išlaidas.
Kodėl negalima nuotekų valymo įrenginio rinktis tik pagal gamintojo nurodytą gyventojų skaičių?
Tas pats žmonių skaičius skirtinguose namuose gali sunaudoti labai nevienodą vandens kiekį. Vienur žmonės gyvena nuolat, kitur dažnai priima svečius, naudoja vonią, kelis dušus, skalbyklę ar indaplovę. Todėl vien gyventojų skaičius neparodo tikrosios įrenginio apkrovos.
Svarbu ir tai, kad skirtingi gamintojai nevienodai apskaičiuoja vienam gyventojui tenkantį nuotekų kiekį. Vieni skaičiuoja apie 150 litrų per parą, kiti – apie 200 litrų. Dėl to du įrenginiai, abu pažymėti kaip tinkami tam pačiam žmonių skaičiui, gali būti labai skirtingo našumo ir tūrio.
Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai siūlomo įrenginio našumas gali būti 0,6 arba 0,8 m³ per parą, o 6 asmenų šeimai – 0,8, 0,9 ar net 1,2 m³ per parą.
Todėl renkantis įrenginį būtina vertinti ne tik gamintojo nurodytą gyventojų skaičių, bet ir:
- paros debitą;
- valandinį ir trumpalaikį nuotekų srautą;
- įrenginio darbinį tūrį;
- realų vandens suvartojimą;
- naudojimo intensyvumą.
Nuo įrenginio dydžio, darbinio tūrio ir faktinės apkrovos priklauso ne tik valymo proceso stabilumas, bet ir tai, kaip dažnai įrenginį reikės aptarnauti bei šalinti perteklinį dumblą.
Kodėl vienodo paros našumo įrenginiai gali veikti skirtingai?
Vienodas užrašas, pavyzdžiui, 0,8 m³ per parą, dar nereiškia, kad įrenginiai yra vienodi.
Iš stiklo plastiko ir polipropileno pagaminti įrenginiai dažnai skiriasi ne tik medžiaga, bet ir visa konstrukcija: darbiniu tūriu, dumblo kaupimo kameros dydžiu, išvalyto vandens zonos tūriu, oro paskirstymu, dumblo cirkuliacija ir gebėjimu priimti staigius nuotekų srautus.
Svarbus ir valandinis bei momentinis debitas. Du vienodo paros našumo įrenginiai gali skirtingai reaguoti į staiga išleidžiamą didesnį vandens kiekį, pavyzdžiui, iš vonios, dušo, skalbyklės ar indaplovės.
Šie konstrukciniai skirtumai turi įtakos ne tik nuotekų išvalymo stabilumui, bet ir įrenginio priežiūrai. Todėl renkantis verta konsultanto paklausti:
- kuo siūlomas įrenginys skiriasi nuo kitų tokio paties paros našumo įrenginių;
- koks jo darbinis tūris;
- koks valandinis ir momentinis debitas;
- kokio dydžio dumblo kaupimo kamera;
- kaip dažnai reikės šalinti perteklinį dumblą ir atlikti aptarnavimą.
Klausimas, kaip dažnai reikės valyti ir aptarnauti įrenginį, yra vienas svarbiausių. Jis padeda suprasti ne tik įrenginio konstrukciją, bet ir būsimas eksploatavimo išlaidas.
Kodėl svarbus nuotekų valymo įrenginio darbinis tūris?
Didesnis tinkamai suprojektuotas darbinis tūris padeda stabiliau vykti biologiniam valymui ir geriau priimti netolygų nuotekų srautą. Per mažame įrenginyje staigus vandens kiekis gali sutrikdyti dumblo nusodinimą ir pabloginti išvalyto vandens kokybę.
Kodėl svarbu vertinti paros ir valandinį nuotekų debitą?
Renkantis nuotekų valymo įrenginį svarbu vertinti ne tik bendrą per parą išvalomų nuotekų kiekį. Ne mažiau svarbus yra valandinis debitas ir įrenginio gebėjimas priimti per trumpą laiką susidarantį didesnį nuotekų srautą.
Toks srautas gali susidaryti išleidžiant vonią, vienu metu naudojant dušą, skalbyklę, indaplovę ar kitus daug vandens sunaudojančius prietaisus.
Per mažo darbinio tūrio įrenginyje staigus nuotekų kiekis gali sutrikdyti nusodinimo procesą, išplauti dalį aktyviojo dumblo ir pabloginti išvalyto vandens kokybę.
Todėl įrenginį parenkame vertindami ne tik gamintojo nurodytą paros našumą ir gyventojų skaičių, bet ir jo darbinį tūrį bei gebėjimą priimti trumpalaikius nuotekų srauto padidėjimus.
Kodėl svarbu vertinti paros ir valandinį nuotekų debitą?
Paros debitas parodo, kiek nuotekų įrenginys gali išvalyti per visą parą. Tačiau nuotekos į įrenginį patenka ne vienodu srautu – tam tikru metu jų kiekis gali staiga padidėti.
Didesnis trumpalaikis nuotekų srautas susidaro išleidžiant vonią arba vienu metu naudojant dušą, skalbyklę, indaplovę ir kitus daug vandens sunaudojančius prietaisus.
Valandinis debitas parodo, kokį nuotekų kiekį įrenginys gali priimti per trumpesnį laiką. Todėl vien tik didelio paros našumo nepakanka – svarbus ir įrenginio darbinis tūris bei jo gebėjimas priimti trumpalaikius nuotekų srauto padidėjimus.
Per mažame įrenginyje staigus nuotekų kiekis gali sutrikdyti dumblo nusodinimą, išplauti dalį aktyviojo dumblo ir pabloginti išvalyto vandens kokybę.
Kuo skiriasi paros, valandinis ir momentinis nuotekų debitas?
Paros debitas yra bendras nuotekų kiekis per 24 valandas. Valandinis debitas – kiekis per vieną valandą. Momentinis arba pikinis srautas – labai trumpą laiką susidarantis didelis vandens srautas, pavyzdžiui, išleidžiant pilną vonią. Visi šie dydžiai padeda įvertinti, ar įrenginys nebus per mažas.
Kas gali nutikti, jeigu įrenginys per mažas?
Jeigu nuotekų valymo įrenginys neatitinka realių namų ūkio poreikių, į jį per trumpą laiką gali patekti didesnis nuotekų kiekis, nei įrenginys pajėgus tinkamai priimti ir išvalyti. Dažniausiai viršijamas momentinis arba valandinis debitas, o kai kuriais atvejais – ir leistinas paros nuotekų kiekis.
Staigus didelis nuotekų srautas įrenginyje pakelia aktyvųjį dumblą. Dumblas gali patekti į išvalyto vandens kamerą ir kartu su vandeniu ištekėti iš įrenginio.
Jeigu išvalytas vanduo išleidžiamas į griovį ar kitą atvirą aplinką, sklype gali atsirasti nemalonus dumblo kvapas. Tačiau gerokai didesnių problemų kyla, kai dumblas patenka į infiltracijos sistemą arba siurblinę.
Patekęs į infiltraciją dumblas užkemša gruntą ir drenažo sluoksnį, todėl vanduo nebesusigeria, o infiltracijos sistema gali visiškai nustoti veikti. Jeigu dumblas patenka į siurblinę, gali užsikimšti arba sugesti siurblys. Tokiu atveju nustoja veikti visa nuotekų šalinimo sistema.
Pasirinkus per mažą įrenginį dažnai tenka savo kasdienius įpročius derinti prie jo galimybių: atskirai jungti skalbyklę ir indaplovę, tuo metu nesimaudyti, neišleisti vonios ar riboti vienu metu naudojamo vandens kiekį. Tačiau nuotekų valymo įrenginį renkamės tam, kad gyventume patogiai, o ne tam, kad nuolat prie jo taikytumėmės.
Dažnai tenka išgirsti: „Įrenginys negali būti per mažas, nes name gyvename tik dviese.“ Tačiau svarbiausias rodiklis yra ne vien žmonių skaičius, o tai, kiek nuotekų iš tikrųjų susidaro ir kokiu srautu jos patenka į įrenginį.
Skaičiuojant nuotekų kiekį dažniausiai įvertinamas tualetas, dušas, skalbyklė ir indaplovė, tačiau pamirštami vandens gerinimo ar nugeležinimo filtrai. Atsiplaudami jie per trumpą laiką gali išleisti didelį vandens kiekį. Hidraulinė apkrova taip pat smarkiai padidėja, kai vienu metu veikia skalbyklė, indaplovė ir kas nors iš šeimos prausiasi.
Todėl įrenginio nereikėtų rinktis vien pagal reklamose nurodytą gyventojų skaičių ar mažiausią kainą. Reikia įvertinti paros, valandinį ir momentinį debitą, įrenginio darbinį tūrį, visus vandenį naudojančius prietaisus bei šeimos įpročius.
Prieš priimant sprendimą verta pasikonsultuoti ne su vienu pardavėju, palyginti jų argumentus ir paprašyti paaiškinti, kodėl siūlomas būtent toks įrenginio modelis.
Ar didesnio našumo įrenginys visada yra geresnis pasirinkimas?
Didesnio našumo įrenginys gali būti ir geras, ir netinkamas pasirinkimas – viskas priklauso nuo to, kiek jis didesnis už realius namų ūkio poreikius.
Dažnai naudinga rinktis vienu dydžiu didesnį įrenginį. Pavyzdžiui, šeima vietoje 0,8 m³ per parą našumo įrenginio gali pasirinkti 1,2 m³ per parą našumo modelį. Didesnis įrenginys paprastai turi didesnį darbinį tūrį ir gali priimti didesnį trumpalaikį nuotekų srautą.
Tokiu atveju nereikia nuolat galvoti, ar vienu metu naudojant skalbyklę, indaplovę, dušą ar išleidžiant vonią nebus viršytos įrenginio galimybės. Didesnė dumblo kaupimo talpa taip pat gali reikšti retesnį įrenginio aptarnavimą.
Net ir dviejų asmenų šeimai šiek tiek didesnis įrenginys gali būti ekonomiškai naudingas, jeigu dėl didesnio tūrio perteklinį dumblą pakanka šalinti maždaug kartą per 1,5–3 metus. Tikslus aptarnavimo dažnumas priklauso nuo įrenginio konstrukcijos, susidarančių nuotekų kiekio ir naudojimo įpročių.
Tačiau nereikėtų rinktis keliais dydžiais didesnio įrenginio. Jeigu į jį patenka per mažai nuotekų ir organinių medžiagų, mikroorganizmams gali trūkti maisto, biologinis procesas gali tapti nestabilus ir gali atsirasti nemalonus kvapas.
Todėl geriausias pasirinkimas yra ne pats didžiausias įrenginys, o toks, kuris turi pakankamą rezervą trumpalaikiams nuotekų srautams, tačiau nėra neproporcingai didelis realiai objekto apkrovai.
Kuo skiriasi stiklo plastiko ir polipropileno įrenginiai?
Abi medžiagos gali būti tinkamos, jeigu konstrukcija kokybiškai suprojektuota ir pagaminta. Stiklo plastikas pasižymi standumu ir atsparumu grunto apkrovoms. Polipropileno įrenginio patvarumas labai priklauso nuo sienelių konstrukcijos, sutvirtinimų ir suvirinimo kokybės. Vertiname ne tik medžiagos pavadinimą, bet ir visą korpuso konstrukciją.
Ar sertifikuotas įrenginys visada tinkamas konkrečiam namui?
Ne. Sertifikatas patvirtina, kad įrenginys buvo išbandytas pagal nustatytą standartą ir atitinka jam taikomus techninius reikalavimus. Tačiau sertifikatas neparodo, ar konkretus modelis tinkamas jūsų namo nuotekų kiekiui, naudojimo įpročiams, sklypo sąlygoms ir pasirinktam išvalyto vandens išleidimo būdui.
Pavyzdžiui, jeigu prie vienbučio gyvenamojo namo pasirenkamas mažesnio nei 0,8 m³ per parą našumo įrenginys, vien jo sertifikato nepakanka. Toks įrenginys neatitinka vienbučiam namui taikomo minimalaus projektinio našumo reikalavimo, todėl konkrečiam objektui gali būti laikomas netinkamu.
Taip pat sertifikuoti įrenginiai gali labai skirtis darbiniu tūriu, valandiniu ir momentiniu debitu, konstrukcija, dumblo kaupimo talpa bei komplektacija. Todėl iš kelių sertifikuotų modelių vienas gali būti tinkamas konkrečiam namui, o kitas – per mažas arba nepritaikytas realiai apkrovai.
Svarbu suprasti, kad gamintojas atsako už pagaminto įrenginio deklaruojamas savybes, o pardavėjas – už tinkamos informacijos pateikimą. Tačiau už tai, kad sklype būtų įrengta ir tinkamai naudojama teisės aktų reikalavimus atitinkanti nuotekų tvarkymo sistema, galiausiai atsako jos savininkas arba naudotojas. Reglamentas taikomas ne tik gamintojams ir tiekėjams, bet ir valymo įrenginių valdytojams bei naudotojams.
Todėl prieš perkant svarbu neapsiriboti klausimu „ar įrenginys sertifikuotas?“. Reikėtų išsiaiškinti, ar konkretus modelis atitinka minimalius reikalavimus, realų nuotekų kiekį, trumpalaikius srautus ir jūsų sklypo sąlygas.
Kuo skiriasi skirtingų gamintojų nuotekų valymo įrenginiai?
Jie skiriasi konstrukcija, darbiniu tūriu, valymo zonų išdėstymu, korpuso medžiaga, priežiūros patogumu, valdikliais, garantijomis ir atsarginių dalių prieinamumu. Parenkant įrenginį svarbu įvertinti ne vien gamintojo vardą, bet ir konkretaus modelio tinkamumą objektui.
Kas svarbiau – gamintojas ar tinkamas įrenginio parinkimas ir montavimas? Kas svarbiau – gamintojas ar tinkamas įrenginio parinkimas ir montavimas?
Svarbūs abu dalykai. Kokybiškas įrenginys, parinktas netinkamo našumo arba blogai sumontuotas, gali veikti prastai. Lygiai taip pat geras montavimas neišspręs per mažo ar konkrečiam objektui netinkamo įrenginio problemų.
Ar nuotekų valymo įrenginys tinka sodybai ar sodo nameliui, kuriame gyvenama epizodiškai?
Tinka, tačiau įrenginį reikia parinkti atsižvelgiant į naudojimo pobūdį. Biologiniam procesui reikia nuotekose esančių maistinių medžiagų, todėl ilgos pertraukos nėra idealios. Svarbu pasirinkti atsparesnės konstrukcijos ir tinkamo tūrio įrenginį bei laikytis paleidimo ir eksploatacijos rekomendacijų.
Kokį įrenginį rinktis komercinės paskirties objektui?
Komerciniam objektui įrenginys parenkamas ne vien pagal darbuotojų ar lankytojų skaičių. Vertinamas realus nuotekų kiekis, darbo grafikas, pikinės apkrovos ir nuotekų sudėtis. Maitinimo, pobūvių ar apgyvendinimo objektams dažnai reikia papildomų sprendimų, pavyzdžiui, riebalų skirtuvo ar didesnio darbinio tūrio.
Kodėl svarbu įvertinti visą nuotekų sistemą, o ne tik patį įrenginį?
Net geriausias valymo įrenginys neveiks tinkamai, jeigu neteisingai įrengti vamzdynai, nepakankamas nuolydis, netinkama infiltracija arba neįvertintas gruntinis vanduo. Todėl vertiname visą kelią – nuo nuotekų ištekėjimo iš pastato iki išvalyto vandens išleidimo.
Kuo skiriasi įrenginiai su valdymo bloku ir be ?
Įrenginio su valdymo bloku ir be jo skirtumas pirmiausia yra ne valymo kokybė, o pasirinkta nuotekų valymo technologija. Vienose technologijose valdymo blokas yra reikalinga proceso dalis – jis valdo aeracijos, perpumpavimo, nusodinimo ar kitus darbo ciklus. Kitose technologijose biologinis valymo procesas vyksta nuolat, todėl papildomas elektroninis valdymas technologiniu požiūriu nėra būtinas.
Todėl renkantis nuotekų valymo įrenginį svarbiau klausti ne „ar jis turi valdymo bloką?“, o:
ką konkrečiai valdymo blokas šiame įrenginyje valdo, kodėl tai reikalinga pasirinktai technologijai ir kaip įrenginio darbas pasikeičia jam sugedus?
Pats valdymo bloko buvimas savaime neparodo nei įrenginio valymo efektyvumo, nei jo technologinio pranašumo.
Dėl tikslios informacijos ir individualaus sprendimo kviečiame susisiekti su mumis – įvertinsime jūsų situaciją ir pateiksime aktualią informaciją!
Montavimas ir sklypo sąlygos
Kurioje sklypo vietoje galima montuoti nuotekų valymo įrenginį?
Pirmiausia reikia suplanuoti visą nuotekų sistemą, o ne atskirai išsirinkti vietą pačiam valymo įrenginiui.
Įrenginio vieta parenkama atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir reikalingus atstumus iki šulinio ar gręžinio, gyvenamojo namo, sklypo ribų bei kitų objektų.
Tačiau vien atstumų neužtenka. Labai svarbu įvertinti:
- nuotekų vamzdžio išėjimo iš pastato vietą ir gylį;
- sklypo reljefą;
- grunto savybes;
- gruntinio vandens lygį;
- galimybę privažiuoti įrenginio aptarnavimui;
- vietą, kur bus išleidžiamas išvalytas vanduo;
- ar išvalytas vanduo galės nutekėti savitaka, ar bus reikalinga siurblinė.
Įrenginio nereikėtų montuoti vien ten, kur patogiausia ar pigiausia iškasti duobę. Jo vieta turi būti parinkta taip, kad visa nuotekų sistema veiktų tinkamai ir būtų patogi prižiūrėti.
Labai svarbu ir tai, kad įrenginio vieta tiesiogiai priklauso nuo išvalyto vandens išleidimo sprendinio. Jeigu vanduo bus infiltruojamas į gruntą, išleidžiamas į griovį, vandens telkinį ar reikės siurblinės, tai gali iš esmės pakeisti tinkamiausią valymo įrenginio montavimo vietą.
Todėl prieš pradedant montavimo darbus verta įvertinti visą sistemą nuo nuotekų išėjimo iš namo iki galutinės išvalyto vandens išleidimo vietos.
Kokius atstumus reikia išlaikyti nuo namo, sklypo ribos, šulinio ar gręžinio?
Reikalingi atstumai priklauso nuo konkretaus objekto, pasirinkto nuotekų tvarkymo sprendinio ir galiojančių teisės aktų reikalavimų. Juos visada reikia įvertinti individualiai ir, kiek įmanoma, išlaikyti.
Praktikoje pasitaiko sklypų, kuriuose visų rekomenduojamų atstumų išlaikyti sudėtinga. Dažniausiai taip būna sodų bendrijose, senesnės statybos gyvenamųjų namų sklypuose ar jau pilnai sutvarkytoje aplinkoje, kur riboja esami pastatai, takai, želdiniai, šuliniai ar kiti inžineriniai tinklai.
Tokiais atvejais svarbu ne tiesiog „sutalpinti“ įrenginį sklype, o įvertinti visą situaciją ir parinkti saugiausią bei praktiškiausią sprendinį.
Ypač svarbu apsaugoti šulinius ir gręžinius nuo galimos taršos. Todėl jų vieta ir atstumas iki nuotekų valymo bei išvalyto vandens išleidimo vietos turi būti vertinami itin atsakingai.
Jeigu sklypas sudėtingas ir kyla abejonių, geriausia sprendinį įvertinti vietoje prieš pradedant montavimo darbus.
Kodėl prieš montavimą būtina įvertinti gruntą ir gruntinio vandens lygį?
Grunto savybės ir gruntinio vandens lygis turi didelę įtaką tam, kaip bus montuojamas nuotekų valymo įrenginys ir kaip bus išleidžiamas išvalytas vanduo.
Skirtingi gruntai vandenį sugeria nevienodai. Smėlingame grunte infiltracija dažniausiai vyksta lengviau, o molingame ar vandeningame grunte išvalytas vanduo gali sunkiai susigerti arba visai nesusigerti.
Aukštas gruntinis vanduo taip pat gali sukelti papildomų problemų – netinkamai sumontuotam įrenginiui gali kilti iškilimo, deformacijos ar užtvindymo rizika.
Todėl prieš montuojant svarbu įvertinti ne tik vietą pačiam įrenginiui, bet ir:
- kokiame grunte jis bus montuojamas;
- koks gruntinio vandens lygis;
- ar išvalytą vandenį bus galima infiltruoti;
- kur vanduo bus nukreipiamas, jeigu infiltracija netinkama;
- ar reikės papildomos siurblinės;
- kokio montavimo būdo reikės konkrečiam įrenginiui.
Neįvertinus šių sąlygų, sistema iš pradžių gali atrodyti veikianti gerai, tačiau problemos dažnai išryškėja po gausių liūčių, pavasarinio polaidžio ar pakilus gruntinio vandens lygiui.
Todėl pirmiausia reikia įvertinti sklypo sąlygas ir tik tada parinkti tinkamą įrenginio montavimo bei išvalyto vandens išleidimo sprendinį.
Ar galima įrenginį montuoti, kai gruntinis vanduo yra aukštas?
Taip, galima, tačiau tokiu atveju labai svarbu pasirinkti tinkamos konstrukcijos nuotekų valymo įrenginį ir jam pritaikytą montavimo būdą.
Priklausomai nuo įrenginio korpuso konstrukcijos ir gamintojo reikalavimų, gali būti reikalingas papildomas įrenginio tvirtinimas, kitoks pagrindo paruošimas ar specialus užpylimas.
Svarbu įvertinti ne tik patį įrenginį, bet ir realų gruntinio vandens lygį, grunto savybes bei tai, kaip bus išleidžiamas išvalytas vanduo. Esant aukštam gruntiniam vandeniui, infiltracija į gruntą gali būti netinkamas sprendimas arba jai gali reikėti papildomų sprendinių.
Todėl tokiais atvejais montavimo sprendimas visada turi būti parenkamas individualiai, pagal konkrečias sklypo sąlygas ir pasirinkto įrenginio konstrukciją
Ar montuojant įrenginį visada reikalingas betoninis pagrindas?
Ne visada. Tai priklauso nuo gamintojo montavimo instrukcijos, įrenginio konstrukcijos, grunto ir gruntinio vandens. Vieniems įrenginiams betoninis pagrindas nebūtinas, kitiems tam tikromis sąlygomis jis reikalingas.
Kada reikalingi apsauginiai gelžbetoniniai žiedai?
Jie gali būti naudojami, kai reikia apsaugoti mažiau standų korpusą nuo grunto apkrovų arba kai tokį sprendimą numato gamintojo instrukcija. Tačiau tai nėra universali taisyklė – tvirtesnės konstrukcijos įrenginiams žiedų dažnai nereikia.
Kaip parenkamas tinkamas įrenginio montavimo gylis?
Nuotekų valymo įrenginio montavimo gylis priklauso nuo nuotekų vamzdžio išėjimo iš pastato, reikalingo vamzdyno nuolydžio, sklypo reljefo ir konkretaus įrenginio įtekėjimo aukščio.
Svarbu įvertinti visą trasą nuo namo iki valymo įrenginio. Jeigu įrenginys bus sumontuotas per aukštai, gali nepakakti reikiamo vamzdžio nuolydžio. Jeigu per giliai – gali prireikti papildomo įrenginio paaukštinimo, sudėtingesnio montavimo ar kitų sprendimų.
Montavimo gylį taip pat gali riboti gruntinio vandens lygis ir pasirinkto įrenginio konstrukcija.
Todėl tinkamas gylis nustatomas įvertinus ne vien patį įrenginį, o visą nuotekų trasą ir sklypo sąlygas.
Ką daryti, jeigu nuotekų vamzdis iš namo išeina labai giliai? Ar tokiu atveju nuotekų valymo įrenginį sumontuoti galima?
Taip, galima. Gilus nuotekų vamzdžio išėjimas iš namo nereiškia, kad nuotekų valymo įrenginio sumontuoti neįmanoma. Tačiau tokiu atveju labai svarbu parinkti tinkamos konstrukcijos įrenginį ir montavimo sprendinį.
Galimi keli variantai:
- pasirinkti įrenginį, kurį galima montuoti giliau;
- naudoti gamintojo numatytą paaukštinimą;
- koreguoti nuotekų trasos sprendinį;
- prieš valymo įrenginį montuoti nuotekų siurblinę.
Kai nuotekų vamzdžio išėjimo gylis yra apie 1 metrą ar daugiau, ypač svarbus tampa įrenginio korpuso atsparumas grunto apkrovoms ir gniuždymui. Kuo giliau montuojamas įrenginys, tuo didesnę apkrovą jo korpusui sudaro aplink esantis gruntas.
Todėl ne visi vienodo našumo įrenginiai gali būti montuojami vienodame gylyje. Būtina įvertinti konkretaus gamintojo leistiną montavimo gylį, korpuso konstrukciją, gruntą ir gruntinio vandens lygį.
Taigi atsakymas nėra „negalima sumontuoti“. Dažniausiai sumontuoti galima, tačiau turi būti parinktas tam tinkamas įrenginys arba papildomas montavimo sprendinys.
Kada išvalytam vandeniui reikalinga siurblinė?
Siurblinė reikalinga, kai išvalyto vandens negalima išleisti savitaka – pavyzdžiui, išleidimo vieta yra aukščiau, aukštas gruntinis vanduo arba sklypo reljefas nepalankus. Ji taip pat padeda tiksliau valdyti vandens išleidimą į infiltraciją.
Kur galima išleisti išvalytą vandenį?
Išvalyto vandens išleidimo būdas parenkamas pagal konkretaus sklypo sąlygas, projektinius sprendinius ir nuotekų valymo įrenginio gamintojo rekomendacijas.
Priklausomai nuo situacijos, išvalytas vanduo gali būti:
- infiltruojamas į gruntą;
- išleidžiamas į melioracijos griovį;
- išleidžiamas į pratekantį vandens telkinį;
- nukreipiamas į kitą tam tinkamą ir teisės aktuose leidžiamą vietą.
Labai svarbu iš anksto įvertinti, ar gruntas tinkamas infiltracijai, koks yra gruntinio vandens lygis ir ar vanduo galės būti nuvedamas savitaka, ar reikės siurblinės.
Išvalyto vandens išleidimo vietą reikėtų planuoti kartu su visu nuotekų sistemos sprendiniu, nes nuo jos gali priklausyti ir paties valymo įrenginio montavimo vieta bei gylis.
Kada galima įrengti infiltraciją į gruntą?
Infiltraciją galima įrengti tada, kai gruntas yra pakankamai laidus vandeniui, gruntinio vandens lygis nėra per aukštas ir galima išlaikyti reikalingus atstumus iki pastatų, sklypo ribų, šulinių ar gręžinių.
Svarbiausia įvertinti ne tik tai, ar sklype yra vietos infiltracijai, bet ir ar gruntas iš tikrųjų pajėgs priimti planuojamą išvalyto vandens kiekį.
Kodėl netinkamai parinkta infiltracija gali sukelti problemų?
Per maža, netinkamame grunte arba netinkamame gylyje įrengta infiltracija ilgainiui gali nebesugerti viso į ją patenkančio vandens.
Tuomet vanduo pradeda kauptis sistemoje, gali grįžti atgal į nuotekų valymo įrenginį, kilti į žemės paviršių ar užmirkyti dalį sklypo. Jeigu kartu į infiltraciją patenka ir aktyviojo dumblo, jos veikimas gali sutrikti dar greičiau.
Tokiais atvejais gali atsirasti:
- vandens kaupimasis sklype;
- nemalonus kvapas;
- užtvindytas valymo įrenginys;
- lėčiau arba visai nebeveikiantis išvalyto vandens išleidimas;
- poreikis remontuoti ar iš naujo įrengti infiltracijos sistemą.
Praktikoje dažnai pirmiausia kaltinamas pats nuotekų valymo įrenginys, nors tikroji problema būna ne valymo procesas, o netinkamai parinktas išvalyto vandens išleidimo sprendinys.
Todėl infiltraciją reikia vertinti kaip visos nuotekų sistemos dalį. Ji turi būti parinkta pagal realų išvalyto vandens kiekį, grunto laidumą, gruntinio vandens lygį ir konkrečias sklypo sąlygas.
Ar išvalytą vandenį galima išleisti į melioracijos griovį ar vandens telkinį?
Galima tik tada, kai tai leidžiama pagal konkretaus objekto dokumentus ir aplinkosauginius reikalavimus. Išleidimo vieta negali būti pasirenkama savavališkai. Prieš montavimą patikriname, kokie sprendiniai galimi konkrečiame sklype.
Kiek laiko trunka nuotekų valymo įrenginio montavimas?
Daugeliu atvejų standartinius montavimo darbus atliekame per 1–2 darbo dienas. Trukmė gali pailgėti, jeigu sudėtingas gruntas, aukštas gruntinis vanduo, reikia ilgesnių vamzdynų, siurblinės ar sudėtingesnės infiltracijos.
Ar nuotekų valymo įrenginį galima sumontuoti pačiam?
Teoriškai nuotekų valymo įrenginį galima sumontuoti ir savarankiškai – teisės aktai to savaime nedraudžia. Tačiau prieš renkantis tokį variantą verta labai gerai įvertinti ne tik galimą sutaupymą, bet ir atsakomybę, garantijos sąlygas bei riziką.
Montavimo klaidos dažnai išryškėja ne iš karto, o tik pradėjus eksploatuoti sistemą. Netinkamai parinktas montavimo gylis, vamzdyno nuolydis, pagrindo paruošimas, užpylimas ar išvalyto vandens išleidimo sprendinys gali sutrikdyti sistemos darbą, pažeisti įrenginio korpusą ar tapti garantinio ginčo priežastimi.
Dalis gamintojų, spręsdami garantinius klausimus, gali prašyti pateikti montavimo darbų atlikimą patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, darbų aktą ar sąskaitą faktūrą. Kai kurių gamintojų įrenginiams taip pat reikalingi paleidimo ir derinimo darbai, kurie gali būti svarbūs garantijos sąlygoms.
Svarbu realiai paskaičiuoti ir savarankiško montavimo kainą. Reikėtų įvertinti:
- kasimo technikos nuomą ir kurą;
- montavimo medžiagas ir jų pristatymą;
- įrenginio atvežimo išlaidas;
- papildomų žmonių pagalbą;
- grunto išvežimą ar papildomo grunto atvežimą;
- matavimo ir kitus reikalingus įrankius;
- savo sugaištą laiką.
Kartais atrodo, kad montuojant savarankiškai sutaupoma daug, tačiau suskaičiavus visas išlaidas skirtumas gali būti gerokai mažesnis, nei tikėtasi.
Dar vienas svarbus klausimas – kas bus po montavimo. Eksploatuojant įrenginį gali kilti klausimų dėl jo darbo, reguliavimo, dumblo kiekio, orapūtės, siurblinės ar išvalyto vandens išleidimo. Specialistui visada lengviau padėti, kai jis žino, kaip sistema buvo sumontuota ir kokie sprendiniai buvo pasirinkti.
Todėl prieš nusprendžiant montuoti savarankiškai verta įvertinti ne tik tai, kiek galima sutaupyti šiandien, bet ir kas prisiims atsakomybę bei padės, jeigu problemų atsiras vėliau.
Kodėl svarbu, kad įrenginį paleistų ir sureguliuotų specialistas?
Paleidimo metu patikrinama orapūtė, oro paskirstymas, vamzdynai, vandens lygiai ir valdiklio režimai. Klientui taip pat paaiškinama, kaip naudoti bei prižiūrėti įrenginį. Tinkamas paleidimas padeda išvengti gedimų ir eksploatacijos klaidų.
